Origami blogerių susitikiminas

2008 m. sausio 17 d. šeštadienis, pirmas origami blogo rašytojų susitikimas

Tą dieną buvo tikrai šalta. Žvarbu buvo ne tik plonais drabužėliais apsirengusiems pėstiesiems, bet ir patogiai įsitaisiusiems prabangiose mašinose. Tokiu momentu pagalvojau: „Galėtų greičiau ateiti vasara…” – pašniurkščiojau nosimi ir toliau trypčiodama vietoje, šalia dvylikaaukščio bendrabučio, žvelgiau ašarotomis nuo šalčio akimis į žiemos pokštus. Neilgai trukus sulaukiau savo bendrakeleivio Evaldo, kuris sparčiu žingsniu artėjo link manęs ir buvo besiruošiantis plačiai nusišypsoti – nusišypsojo. Nieko nelaukę nuskubėjome per sniego kalnelius pasitikti troleibuso, važiuojančio Kaunas – 1 stotin. 10 val. dviaukščiu traukiniu pajudėjome Vilniaus link.  Manau, verta susigundyti kiekvienam kelione traukiniu, ypač, kai malonu ausiai traukinio ratų rieda bėgiais ir malonina ne toks troškus oras, kaip autobusuose.

Apie 11 val. traukinio „mašinistė”  aiškiai ir tikrai, mano nuostabai!, suprantamai pranešė, kad atvykome į Vilnių, o prieš tai papasakojo traukinio atsiradimo istoriją, techninius parametrus – kažkas tikrai dvelkiančio „ne” reklama (hihi).

Prisiminiau, kad neturiu origami blogo lyderio – Vaido tel. nr. Sprendimas: klausiu kolegos Evaldo gal jis turi kontaktus – neišdegė.  Beliko tikėtis, kad jis išvys mane mosuojančia „Susipažinkime origamis” knyga. Vos spėjus mostelti – iš už kampo pasirodė Vaidas su drauge – „likimo vingis”?.

Beeidami į susitikimo vietą – „Balti drambliai”, apsukome ratuką palei „Barbakaną” bei praėjome, vilniečių laikoma, pačia siauriausia Vilniaus gatve.

Taip besisukinėdami klaidžiomis Vilniaus gatvelėmis ir likus keliasdešimt metrų iki tikslo – „Baltų dramblių”. Sutikome Giedrių – Ąžuolą. Iš anksto buvo žinoma, kad šis žmogus mokys lankstyti mitologinį gyvūną – sparnuotąjį pegasą (kūrėjas J. Aníbal Voyer).

Sparnuotasis pegasas ( kūrėjas J. Aníbal Voyer)

Nenorėdami šalti ir laukti, kol įleis į kavinę, susiruošėme eiti į ŠMC – Šiuolaikinio Meno Centro kavinę. Nežinau, ar kiekvienas eidamas pro ŠMC kavinės duris pasijautė, kaip eidamas į mėsinę!? Iš pažiūros padavėjai atrodė nusiteikę draugiškai ir tikrai neturintys užanty mėsininko peilių

Sulaukę paskutiniojo, šeštojo nario, trumpai pabuvę ir susipažinę sugrįžome į „Balti drambliai” ragauti „Pieninio Ulongo” arbatos. Teko nusistebėti tikrai “greitu” aptarnavimu: “Žiauriai gardus” obuolių pyragas buvo nešamas net valandą laiko. Įsivaizduokime: virtuvėje dviračius “minantys” migdolinių akių žmonės nusprendė pailsėti… Vis dėlto elektros amžius.

Pasisotinę ir ilgai nelaukę su nekantrumu pradėjome lankstyti pegasą, klausydami sensej – Ąžuolo – Giedriaus nurodymų.

Pegaso lankstymo pradžia

Man asmeniškai, sėdint „strategiškai” nepatogioje vietoje, teko Ąžuolo paprašyti pakartoti lenkimus, pasukti lankstinį ar tiesiog duoti man pavartyti rankose. Visgi rezultatu esu labai patenkinta – šiuo metu, pegasas pavojingai įsitaisęs šalia žvakės ant mano kompiuterio monitoriaus.

Buvo ir patyrusių traumas

Komandos rezultatas: penki pegasai, vienas rožės žiedas, iš popierinės valiutos lankstoma gėlė (pasinaudojom paprastu popierium), didžiaakis apuokas ir stovai jam.

Išmintingasis apuokas

16.30 val. po truputi visi pradėjome skirstytis savo reikalais: kas namo, kas darbo reikalais, kas turiningai praleisti vakaro…

P.S. Investicija, laikas, rezultatas – pasitvirtino.